Globalinis atšilimas

Priežastys, padariniai, sprendimai


Factory's pollution

Apie projektą

Šis projektas yra savanoriška idėja, atkreipiant visuomenės dėmesį į visuotinę problemą, tai - globalinį atšilimą. Dar viena šio projekto paskirtis - asmeninė praktika, saviedukacija, žinių gilinimas programavimo pasaulyje. Pradžių pradžia :) .

Unsplashed background img 2

Problema

Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Žemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, veiklose. Šią IPCC išvadą palaiko mažiausiai 30 akademijų ir kitų mokslo bendrijų, įskaitant daugumos didžiųjų industrinių valstybių mokslo akademijas. Nors mažuma mokslininkų išreiškia abejones, absoliuti dauguma sutaria jog temperatūra kyla dėl žmogaus veiklos.
Nors ir mažiau, temperatūros kilimą taip pat lemia ir saulės temperatūros kitimas bei ugnikalniai. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato pokyčių komisijos (IPCC) ataskaitoje pateiktais modeliais, vidutinė pasaulinė temperatūra per XXI amžių pakils 1,1–6,4 °C. Ši prognozė yra apytikslė, kadangi yra sudėtinga numatyti ateities šiltnamio dujų emisijas bei kitus veiksnius. Dauguma tyrimų koncentruojami į dabartinio šimtmečio laikotarpį, tačiau prognozuojama, kad net stabilizavus šiltnamio dujų lygį dėl didelės vandenynų šiluminės talpos atšilimas ir jūros lygio kilimas tęsis daugiau nei tūkstantį metų.
Tačiau pagal 2008 m. pristatytus tyrimų rezultatus, CO2 koncentracijos atmosferoje padidėja po temperatūros pakilimo, o ne atvirkščiai, kaip buvo manoma iki tol, tad susidaro du vienas kitą sustiprinantys efektai – CO2 gausėjimas dėl aukštesnės temperatūros bei temperatūros kilimas dėl CO2 gausėjimo. Tokie rezultatai reiškia, kad ikišioliniai klimato modeliai yra pernelyg optimistiški

Unsplashed background img 3

Priežastys

Klimatas kinta tiek dėl natūralių vidinių klimato sistemos procesų, tiek dėl išorinių natūralių arba antropogeninių veiksnių poveikio. Šie išoriniai veiksniai yra saulės aktyvumas, ugnikalnių išsiveržimai, Žemės orbitos kitimas ir šiltnamio dujos. Mokslininkai teigia, kad dabartinį klimato atšilimą iš esmės lėmė šiltnamio dujų pagausėjimas, tačiau tebevyksta tyrimai siekiant įtikinamesnio pagrindimo.
Nei vienas iš išvardytų išorinių veiksnių nesukelia greito ir tiesioginio poveikio planetos klimatui – tiek dėl planetos vandenynų šiluminės inercijos, tiek dėl kitų netiesioginių pasekmių galutiniai klimato pokyčiai uždelsia. Pvz., netgi stabilizavus šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje iki 2000 m. lygmens, klimatas vis tiek atšiltų apie pusę laipsnio.

Unsplashed background img 3

Esami ir galimi padariniai

Kai kurie pokyčiai, bent dalimi susieti su pasauliniu atšilimu, žmogaus gyvenime bei natūralioje aplinkoje jau yra pastebimi. Tai kalnų ledynų tirpimas, ledo šelfų irimas (pvz., Larseno ledo šelfo dalinė disintegracija 1995–2002 m.), jūros lygio kilimas, kritulių kiekio ir pasiskirstymo pokyčiai, uraganų bei kitų kraštutinių orų padažnėjimas. Kadangi atšilimas nulemia bendras tendencijas, intensyvumą, dažnumą, yra sunku arba neįmanoma atšilimą priskirti kaip priežastį konkretiems reiškiniams (pvz., 2005 m. uraganui Katrina).
Prognozuojamos visuotinio atšilimo pasekmės yra jūros lygio pakilimas 11-77 cm iki 2100 m., didelis neigiamas poveikis pasaulio žemės ūkiui, galimas termohalinės cirkuliacijos sulėtėjimas, ozono sluoksnio praretėjimas, uraganų ir kitų kraštutinių orų smarkėjimas bei padažnėjimas, vandenynų rūgštingumo padidėjimas, ligų (tokių kaip maliarija) ir epidemijų padaugėjimas, masinis biologinių rūšių nykimas. Vienas tyrimas prognozuoja, kad jei klimatas pakis kaip prognozuojama modeliuose, 18–35 % tyrime tirtų 1103 gyvūnų ir augalų rūšių išnyks iki 2050 m.

"Manau, jog egzistuoja net 50 procentų rizika, kad dabartinių klimato reguliavimo veiksmų nepakaks."

Thomas Schelling, Merilando universiteto profesorius.


Pasaulio Meteorologinė Organizacija bei JAV Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja dažnesnes su meteorologiniais reiškiniais susijusias katastrofas, įtakotas drastiškų orų pokyčių bei didelio gyventojų tankumo.
Šių pasekmių tikimybę ir apimtis sudėtinga prognozuoti tiksliai, dėl veiksnių gausos ir negalėjimo tiksliai apibrėžti tokių veiksnių kaip ekonomikos, technologijų, socialinės raidos požymių, todėl išvardintos pasekmės turėtų būti interpretuojamos kaip tikimybė, o ne teigimas, kaip bus.

Unsplashed background img 3

Sprendimai

Siūlomi, kai kurie jau ir taikomi būdai sumažinti klimato atšilimo pasekmes yra šie: efektyvesnių technologijų vystymas; anglies emisijų ribojimas; anglies mokesčiai; atnaujinamos energijos naudojimas (biokuro, vėjo, saulės energijos); atominės energijos naudojimas; elektrinių arba hibridinių automobilių naudojimas; „kuro ląstelės“, energijos taupymas (naudojimo efektyvumo didinimas); natūralių anglies dioksido „saugyklų“ gerinimas; anglies dujų surinkimas ir saugojimas; tikslinga sulfatinių aerozolių, atliekančių vėsinimo funkciją, gamyba; žmonių populiacijos kontrolė; nanotechnologijos taikymas; aplinkosauginis vegetarizmas.
Individualiame lygmenyje, daug aplinkos organizacijų skatina žmones prisidėti asmeniškai, dažniausiai siekiant sumažinti anglies dvideginio emisijas bei modifikuoti vartojimo įpročius.

Unsplashed background img 3